Apie Viską ir Apie Nieką

meginau daryti kitaip...bet gavos kaip visada ;D



Pyktis ir neapykanta aplink
negano  to, dar ir savo jausmus slepiu
einu mirties link
jaučiu, kad tampu „juodas“ pamažu

lyja lietus, kurį jaučiu tik aš...
nesu aš įdomus
esu kvailys absoliutus
na bet dar vis turiu jausmus

užtektu vieno kito apkabinimo
ir nebeliktu jokio skausmo
bet, deja, niekas nenori manęs šalia
toks jausmas lyg bučiau šaltas kaip Antarktida

dar mokykloje jaučiuosi kaip pragare
tarsi mini kare
kuri pralaimiu, deja
gal toks likimas ar Dievo valia....?

dar žmogus kurį gerbiau
jaučiu, kad pasiuntė mane
tačiau žinok, jei manęs reikės aš čia :)


p.s nors mane atstumėt, aš pasiruošęs padėti jei ištiks bėda :)