Apie Viską ir Apie Nieką

Nulis įkvėpimo, nulis jausmų.
žiauru, kai meilės jausti negaliu
anksčiau bent sapnai buvo gražus ir šilti
bet košmarai tapo stipresni

atrodo laikas sustoja
ir stengiasi Tave pribaigti
bet eini, kojas vos velki
nesvarbu, kad kažkas už nugaros kvatoja...

dabar beveik viską per prievartą darau
protas nežinia kur, siela siaučia
nežinau kur viršus kur apačia
ir kaip visada nieko nėra šalia :)

viduje širdys suakmenėjo
visas džiaugsmas greit kaip vasara praėjo
liko vienas kitas prisiminimas lentynoj dulkėti
neina atsitokėti....

nuo dugno iki bedugnės kritau du kartus
buvau ten kur visada lyja lietus
saulės, šilumos nėra, nors nėra jos čia ir dabar
manau teks apsilankyti, ten dar ir dar...

kiekviena akimirka kai kvėpuoju tapo brangi
nes, bet kada užgesti gali širdis...
ateiti suės praeitis
taip po truputi siela mirs...