Pasiilgau saulės bei lietaus
pasiilgau artimo žmogaus
tokio kuris neišduos
o ranka kai reikia paduos :)
na ašara jau nubraukta
liko tik prisiminimai
ir širdy šalna
o gal kartais gyvena ten eskimai?
vistiek viduje šalta ir bjauru..
gal kas nori ten pasodint geliu?
gerai, užtektu ir apsikabinti kartu...
arba, garsiai išgirsti ir ištarti myliu...
nenoriu matyti liūdnu žmonių o ypač merginų...
gyventi vistiek reikia, tai kam liūdėti, jei galima visiems šypsena dalinti
ir nereikia niekada nosies nukabinti
tiesiog prisiminki, kad kažkur yra žmogus kuris nenori Tavęs netekti :)
aišku, suprantama savaime, kad paliūdėti galima
bet nereikia amžinai graužti tą patį bananą
reiktu pabūsti, atsimerkti
išskleisti sparnus, pakilti....
tikrai kartais būna tamsiau negu negro šiknoj
bet nesvarbu, viskas praeina..
gal tikrai ne rytoj
bet šviesi diena kažkada ateina
grūzas ar depresija man visiškai nesvarbu
aš nenoriu kad liūdėtum ir TU!
parašyk man paliūdėsim kartu
arba nusišypsosim abu :]
Pranešimą parašė
Žygimantas
0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą