Da my life..
pradžia....
Mano akimis...
Visi mes gimime po ta pačia saule...
vieniems čia vietos užtenka, kitiems reikia vis daugiau, o kai kurie lieka šešėly...
visi mes mindom ta pačia žeme
tik vieni laimingi, o kiti lieka nuošaly....
Nuo pat pradžių visur regėjau juoda..
įžiūrėjau ir šviesos, bet ja temdė nebuvimas savimi
tvarka šiais laikais griežta
žingsnis ne ten, ir jau prarandi pasitikėjimą savimi
vienas kitam vis trukdom
kartais pamirštame ne tik kitus bet ir save..
vis lekiam į gyvenimą bėgom
tokia jau ta gyvenimo afera
dėl savo paties klaidų kaltinam kitus
nors tai ne tiesa, mes patys esame savo gyvenimo dirigentai...
gyvenimo būdo pasirinkimas platus
gyventi nepadės jokie „duracell“ elementai
kur nuves likimais nežinai
bet krypti pačiam reikia pasirinkti...
gyventi ar mirti...
deja žmogus laimingas gali būti tik dalynai...
Pradžia...
Regėjau balta ir juoda..
Dar viena diena ir man bus koma
Norėjau ne viena karta užsimerkti ir akių nebe atmerkti
Nebetikėjau savimi, netikėjau ir Tavimi...
Norėjau pasukti ir pasitraukti
Bet po truputi patikėjau savimi...
Stebiu kaip krenta medžių lapai
jie tokie negyvi
nėra viskas taip lengva, tikrai
pasikliauti galima tik savimi....
Šalta, girdžiu kaip kalba sienos
kai dužta nukritęs lapas
verkia gamta...
ir taip bėga dienos
ateina naujas gyvenimo etapas
jaučiuosi tarsi viduj būtu sprogus granata...
yo tokia jau ta pradžia, Jūsų nuomonė komentaruose, čia ir dabar....
3 komentarai (-ų):
„mes patys esame savo gyvenimo dirigentai...“ – gražiai čia su tais dirigentais.
“gyventi nepadės jokie „duracell“ elementai“ – čia gers :D ir svarbiausia, rimuojasi su dirigentais ;D
„deja žmogus laimingas gali būti tik dalynai...“ – pritariu, bet žodis „dalynai“ šiek tiek pagadina reikalą ;D (dalinai :D)
„Pradžia...“ – hm, kieno? :D (buvo ir daugiau tokių vietų sunkiai suprantamų. Antai: "pradžia....
Mano akimis..."
bet... gal jų net nereikia suprast ir kažkaip bendyti išpešti reikšmę kažkokią :))
“Nebetikėjau savimi, netikėjau ir Tavimi...
Norėjau pasukti ir pasitraukti
Bet po truputi patikėjau savimi...“ – o čia manau, tiktų „pradėjau tikėti“ ar panašiai, nes žodžiai kartojasi, tad nelabai skamba. Bet kaip Tu nori, taip rašyk, nepaisyk šios nereikšmingos nuomonės ;D
„Stebiu kaip krenta medžių labai“ – lapai, ar aš visiškai apakau? :D
O šiaip visai patiko :)
Labiausiai tikriausiai:
„Šalta, girdžiu kaip kalba sienos
kai dužta nukritęs lapas
verkia gamta...
ir taip bėga dienos
ateina naujas gyvenimo etapas
jaučiuosi tarsi viduj būtu sprogus granata...“
"{yo tokia jau ta pradžia, Jūsų nuomonė komentaruose, čia ir dabar...." - štai jums, gerbiamasis, ir komentaras ;D visada jūsų paslaugoms (bow) ;D
Malonu už pastebėjimus ir komentarą :)
Malonu kad malonu :P
Rašyti komentarą