Aš busiu kaip akmuo
toks šaltas, tarsi ledinis vanduo
aš busiu kaip vėjas
čiurkštus ir galingas, ant visko padėjas...
Aš busiu kaip ugnis
sudeginsiu viską ir niekas manęs nepavis...
Aš busiu kaip lietus
šaltas, niurus, toks agresyvus...
Aš busiu kaip pūga
šaldysiu su neaprėpiama jėga
Aš busiu kaip pradžia
Gailėsies, kad praėjau išvis čia
Aš busiu kaip pabaiga
Bijosi ar lauksi manęs, nežinia...
apsiverčiam....
Aš busiu kaip akmuo
toks tvirtas, užstosiu Tave kaip ištikimas šuo
Aš busiu kaip vėjas
Švelniai glamonėsiu, ranką ant peties padėsiu, visada lydėsiu
Aš busiu kaip ugnis
Sušildysiu Tave, kai liūdesys atklys...
Aš busiu kaip lietus
Nušluostysiu ašaras kaip žmogus...
Aš busiu kaip pūga
Ramiai paslėpsiu blogio pėdsaką Tavy
Aš busiu kaip pradžia
prarasi...iš naujo nebeatrasi
Aš busiu kaip pabaiga...
Bijosi ar lauksi manęs.....nežinia....
Tai vat... nekreipkit dėmesio į tai, kad čia nelaba rimas...
bet tikiuosi kažką s-s-s-s-upratot....
sorry už klaidas...
Pranešimą parašė
Žygimantas

2 komentarai (-ų):
pavydžiu jai, nežinau buvusiai, esamai ar dar būsimai, bet pavydžiu.
Gerb. „buožgalvi“ ačiū už tokį savotišką komplimentą... bet tikrai nematau, ko čia pavydėti... ;D
Rašyti komentarą