Sakiau, kad kitas įrašas bus rimtesnis.. bet kažin ar geresnis....
Kodėl taip dažnai nusiviliu žmonėmis? Ir kodėl negaliu jų pamiršti? Ir kodėl jie man
buvo brangūs? Ir kodėl? Ir kodėl....?
Kodėl kartais skauda be priežasties? Kodėl kartais bėgi nuo vienatvės? o kartais jos ieškai?
Kodėl mes kartais mylim meile..o kartais mūsų niekas nemyli...?
Kodėl viskas taip nepaprasta? Kodėl viskas taip baisu...? bet kodėl viskas taip gražu?
Kodėl kartais negaliu pasijusti žmogumi...? Prasideda vėl nauja monotonija...
Prasideda seni laikai....
Kartais pagalvoji žmogui tiek nedaug trūksta iki laimės, bet ir tiek nedaug trūksta iki mIrties..
Nebūtinai fizinės..siela irgi mIršta...
o jeigu net alchemija nesugeba prikelti mirusiu.... (+ tam reikia lygiavertės aukos...taigi pz)
Lygiaverte auka šiuo atveju turėtų būti kitas žmogus... bet tik tuo atveju jei alchemija veikia....
ar įmanoma.....?
Ir ką gi aš... kalbu su savim (sun)
Einu aš miegot :x
p.s. Meilė... tai... tai gal irgi tik chemija...
Pranešimą parašė
Žygimantas

0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą