LABAS! Su jau rugsėjo pradžia visus! su mokslų metų pradžia, tikiuosi Jūsų nuotaiką gera...? Nes liūdėti nėra kada...
o šiaip mano rugsėjis toks.. . boringas, bet geras :D mokykla dar nespėjo užknyst... kol mokytojams mano klasė neatsibodo tol viskas tikrai zajabys atsiprašant.... Ir aš jaučiuosi toks pasikeitęs, į blogąją puse, bet gerai, gyvenu dar kol kas.... Kaip visada dejuoju kad neturiu tikros moteriškos šilumos, o jos taip trūksta... jei iš dangaus ji nukristų viskas būtų beveik tobula! dar ruduo... jau oras šaltėja.... aš irgi :D kaip visada..... įdomu šiais metais ateis ta rudeniškoji depresija....? jau girdžiu beldžiasi į duris, bet ar ją kas nors įleis? :O
bus matyti, šiaip saugokit mane :D kad ir kaip tai durnai skambėtu... man reikia pagalbos....
p.s.
Ruduo jau atėjo...
Mokykla prasidėjo
Medžių labai ruduot pradėjo
ir įvyko tai ko niekas nesitikėjo!
Pavasaris gali ateiti tada kada jūs norit ♥ nesvarbu, kad už lango žvarbu, jūs gali viską pakeisti ir „padaryti“ pavasarį savyje....ir po galais nebedejuokit apie ta mokyklą, kažin ar nuo to ji greičiau praeis...
beje svajonės pildosi! tik kol kas ne tos kurios turėtų ir kuriu norėtus labiau... Žmonės labai keisti padarai, ir kodėl dauguma jų tokie savanaudžiai? kad net nežinai kur dėti tokį? Atrodo toks geras, kad nors prie širdies klausk, ant žaizdos dėk... bet kai priglaudi jis sugeba tave gyva praryt... dar po galais nekramčius.... šiaip šiaip šiaip šiaip kodėl žmonės išeina, jei jie vėl ruošiasi grįžti....?
+ čia papasakosiu vieną pasaką... jau gal ja pasakojau...
Kartą gyveno labai jausmingas ir judrus mažas berniukas. Jo tėvas davė jam maišelį su vinimis ir liepė kas kart, kai jis nesuvaldys savo pykčio, įkalti vieną vinį į tvoros stulpą. Pirmą dieną stulpe jau buvo 37 vinys. Kitą savaitę berniukas jau mokėjo suvaldyti savąjį pykti. Su kiekviena diena vinių skaičius jame nebeaugo. Berniukas suprato, kad lengviau yra valdyti savo jausmus, nei kalti vinis.
Pagaliau atėjo ta diena, kai berniukas nebeprarasdavo savitvardos.
Jis papasakojo apie tai savo tėvui, ir šis nutarė, kad kiekvieną dieną, kai sūnui pavyks susitvardyti, jis gali ištraukti iš tvoros po vieną vinį. Bėgo laikas. Atėjo diena, kai berniukas galėjo pasakyti tėčiui, kad stulpe nebeliko vinių. Tada tėvas paėmė sunų už rankos ir nusivedė prie tvoros: "tau neblogai sekėsi, bet matai, kiek tvoroje liko skylių? Ji jau niekuomet nebus tokia, kokia buvo. Kai pasakai žmogui ką nors pikto, jam pasilieka toks pat, kaip šios skylės, randas. Nesvarbu, kiek kartų po to atsiprašysi, randas išliks."
Žodinis randas toks pat skausmingas kaip ir kūniškas. Tikrų draugų nebūna daug. Jie gali tave pralinksminti ir padėti, jie pasirengę tavęs išklausyti bei atverti tau savąją širdį... tad priimk juos ir brangink.
0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą