Gerai, man rauna stogą... na gal ne tik stogą, nors nežinau ką daugiau gali raut, bet rauna... Nors tiesa sakant šiandiena buvau labai laimingas, ir man nepatinka žodis buvau, kodėl kai ateina didelė laimė ji negali pasilikt ilgiau nei 4 valandas?(kartais net erekcija ilgiau trunka...) Na vistiek esu laimingas, bent apsimetu tokiu, o kaip yra iš tiesų tai net nežinau. Beje sakiau, kad Tu man patinki? Taip Tu....
Bet grįžtame atgal prie mano niekam neįdomių paistalų.... Tuoj atostogos, ir mokytojai kaip susitarę kankina su visokiais eilėraščiais, kalbėjimais ir kontroliniais, bei žudo skaudžiau nei įprastai... Tai žlugdo mano ir taip menka laimę.... o dar kai klasiokai maivosi ir pasakoja apie savo merginas tai man išvis reikia slėptis po lapais kurių senumas 16 metų..... Kaip įmanoma per 16 metų nesusirasti merginos....? Nereikia perdėti... gal nesu jau toks beviltiškas, bet ne, esu. Gerai ne apie tai eina kalba.. Ji eina apie nieką, t.y. apie mane, nors ne vėl tikriausiai save nuvertinu, juk aš esu fainas :D
Gerai pasirodžiau, kad esu gyvas ir vėl dingstu iki atostogųųų, na nebent anksčiau nutiks kas nors ypatingo, ką galėčiau parašyt....
p.s. dabar parašysiu visišką nesąmonę... „Kad ir koks būtum gražus iš vidaus iš išorės to nesimato“ na nekreipkit į tai dėmesio, o dabar, kad nebūtų tuščias įrašas įdėsiu pasaką iš savo pasakų kolekcijos :D
Keturios žmonos
Kartą gyveno pirklys. Jis turėjo keturias žmonas.
Iš jų visų labiausiai jis mylėjo ketvirtą, puošdamas ją gražiausiais rūbais ir maitindamas skaniausiais patiekalais. Jis jai skirdavo ir dovanodavo pačius brangiausius dalykus.
Taip pat jis mylėjo ir trečia žmoną. Visur ja didžiuodavosi ir stengdavosi draugų tarpe pasirodyti tik su ja. Tačiau pirklys slapčia bijojo, kad ši trečioji vieną dieną gali įsimylėti kitą ir su juo pabėgti nuo jo.
Lygiai taip jis mylėjo ir antrą savo žmoną. Ji buvo jam labai dėmesinga, kantri su juos, pati artimiausia draugė. Tuomet kai jam būdavo sunku jis visuomet kreipdavosi į antrąją žmoną ir ji jam padėdavo įveikti sunkiausius laikotarpius
Pirmoji pirklio žmona buvo labiausiai jam atsidavusi. Visuomet padėdavo jo verslo reikaluose, taip pat rūpinosi visa jo buitimi. Tačiau pirklys jos nemylėjo taip kaip kitų savo žmonų. Tiesa, jis į ją kreipė mažiausiais dėmesio.
Vieną gražią dieną pirklys susirgo. Jis suprato, jog atėjo laikas mirti. Jis susimąstė apie savo gyvenimą: „Turiu 4 žmonas. Bet kai mirsiu būsiu vienišas. Koks aš jausiuosi mirties glėbyje vienišas!“
Taigi, pasikvietė jis ketvirtą žmoną. „Aš tave myliu labiausiai, puošiau pačiais brangiausiais rūbais ir rodžiau tau išskirtinį dėmesį. Aš jau ties mirties slenksčiu. Ar tu palaikysi man draugiją mano mirties akivaizdoje?“
„Tų, ką? Jokiu būdu!“ pasakė 4 žmona ir nepasakius daugiau jokio žodžio pasitraukė.
Jos atsakymas lyg aštriausias peilis sužeidė pirklio širdį. Nuliūdęs pirklys pasikvietė 3 žmoną. “Visą gyvenimą aš tave mylėjau. Atėjo mano mirties metas, ar palaikysi man draugiją?”
“Ne!“ atsakė trečioji žmona. „Čia toks nuostabus gyvenimas! Tau numirus aš ištekėsiu už kito!“ Pirklio širdį sukaustė šaltis.
Tuomet jis paklausė 2 žmonos, „aš visuomet kreipdavausi į tave sunkiomis akimirkomis ir tu visuomet man padėdavai. Man vėl reikia tavosios pagalbos. Ar man mirštant tu busi kartu? Palaikysi man draugiją?“
„Atleisk, šį kartą aš tau negaliu padėti!“ atsakė antroji žmona. „ Geriausiu atveju aš galiu pabūti šalia tavojo kapo.“ Po šio atsakymo lyg žaibo trenktas pirklys neteko amo.
Tačiau netikėtai šalia jis išgirdo tylų balsą: „Aš būsiu su tavimi. Aš būsiu su tavimi nesvarbu kur tu būsi.“ Pirklys išvydo pirmąją savo žmoną. Ji buvo išsekusi, atrodo jau degelį dienų burnoje nelaikiusi nei kąsnio. Susigraudinęs pirklys išlemeno, „aš tavimi turėjau rūpintis tuomet kai dar buvau sveikas ir galingas!“
Tiesa pasakius, visi mes savo gyvenime turime 4 žmonas.
4. Ketvirtoji žmona – mūsų kūnas. Nesvarbu kiek mes skirsime laiko ir dėsime pastangų, kad ji atrodytų pritrenkiančiai, mirties akimirką ji mus paliks.
3. Trečioji žmona – mūsų nuosavybė, turtas ir visuomeninė padėtis. Mums mirus, ją pasiims kiti.
2. Antroji žmona – mūsų šeima ir draugai. Nesvarbu kokie mes artimi su jais bebūtume buvę gyvi, toliausiai iki kur jie mus gali palydėti - kapo dobė.
1. Pirmoji žmona – mūsų Dvasia. Dažniausiai pamiršta rūpinantis iškirtinai buitimi ir trumpalaikiais malonumais: alkoholiu, maistu, kitų buitiniais rūpesčiais ir t.t. ir pan.
Kartą gyveno pirklys. Jis turėjo keturias žmonas.
Iš jų visų labiausiai jis mylėjo ketvirtą, puošdamas ją gražiausiais rūbais ir maitindamas skaniausiais patiekalais. Jis jai skirdavo ir dovanodavo pačius brangiausius dalykus.
Taip pat jis mylėjo ir trečia žmoną. Visur ja didžiuodavosi ir stengdavosi draugų tarpe pasirodyti tik su ja. Tačiau pirklys slapčia bijojo, kad ši trečioji vieną dieną gali įsimylėti kitą ir su juo pabėgti nuo jo.
Lygiai taip jis mylėjo ir antrą savo žmoną. Ji buvo jam labai dėmesinga, kantri su juos, pati artimiausia draugė. Tuomet kai jam būdavo sunku jis visuomet kreipdavosi į antrąją žmoną ir ji jam padėdavo įveikti sunkiausius laikotarpius
Pirmoji pirklio žmona buvo labiausiai jam atsidavusi. Visuomet padėdavo jo verslo reikaluose, taip pat rūpinosi visa jo buitimi. Tačiau pirklys jos nemylėjo taip kaip kitų savo žmonų. Tiesa, jis į ją kreipė mažiausiais dėmesio.
Vieną gražią dieną pirklys susirgo. Jis suprato, jog atėjo laikas mirti. Jis susimąstė apie savo gyvenimą: „Turiu 4 žmonas. Bet kai mirsiu būsiu vienišas. Koks aš jausiuosi mirties glėbyje vienišas!“
Taigi, pasikvietė jis ketvirtą žmoną. „Aš tave myliu labiausiai, puošiau pačiais brangiausiais rūbais ir rodžiau tau išskirtinį dėmesį. Aš jau ties mirties slenksčiu. Ar tu palaikysi man draugiją mano mirties akivaizdoje?“
„Tų, ką? Jokiu būdu!“ pasakė 4 žmona ir nepasakius daugiau jokio žodžio pasitraukė.
Jos atsakymas lyg aštriausias peilis sužeidė pirklio širdį. Nuliūdęs pirklys pasikvietė 3 žmoną. “Visą gyvenimą aš tave mylėjau. Atėjo mano mirties metas, ar palaikysi man draugiją?”
“Ne!“ atsakė trečioji žmona. „Čia toks nuostabus gyvenimas! Tau numirus aš ištekėsiu už kito!“ Pirklio širdį sukaustė šaltis.
Tuomet jis paklausė 2 žmonos, „aš visuomet kreipdavausi į tave sunkiomis akimirkomis ir tu visuomet man padėdavai. Man vėl reikia tavosios pagalbos. Ar man mirštant tu busi kartu? Palaikysi man draugiją?“
„Atleisk, šį kartą aš tau negaliu padėti!“ atsakė antroji žmona. „ Geriausiu atveju aš galiu pabūti šalia tavojo kapo.“ Po šio atsakymo lyg žaibo trenktas pirklys neteko amo.
Tačiau netikėtai šalia jis išgirdo tylų balsą: „Aš būsiu su tavimi. Aš būsiu su tavimi nesvarbu kur tu būsi.“ Pirklys išvydo pirmąją savo žmoną. Ji buvo išsekusi, atrodo jau degelį dienų burnoje nelaikiusi nei kąsnio. Susigraudinęs pirklys išlemeno, „aš tavimi turėjau rūpintis tuomet kai dar buvau sveikas ir galingas!“
Tiesa pasakius, visi mes savo gyvenime turime 4 žmonas.
4. Ketvirtoji žmona – mūsų kūnas. Nesvarbu kiek mes skirsime laiko ir dėsime pastangų, kad ji atrodytų pritrenkiančiai, mirties akimirką ji mus paliks.
3. Trečioji žmona – mūsų nuosavybė, turtas ir visuomeninė padėtis. Mums mirus, ją pasiims kiti.
2. Antroji žmona – mūsų šeima ir draugai. Nesvarbu kokie mes artimi su jais bebūtume buvę gyvi, toliausiai iki kur jie mus gali palydėti - kapo dobė.
1. Pirmoji žmona – mūsų Dvasia. Dažniausiai pamiršta rūpinantis iškirtinai buitimi ir trumpalaikiais malonumais: alkoholiu, maistu, kitų buitiniais rūpesčiais ir t.t. ir pan.
Išvadas darykit patys...
0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą